Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) šiandien susiduria su dvigubu iššūkiu, kuris neretai tampa rimtu galvos skausmu vadovams. Viena vertus, įmones spaudžia neprognozuojamos elektros kainos ir būtinybė pereiti prie žaliosios energetikos, kita vertus, stabdo vis dar gajūs mitai apie ilgą bei sudėtingą bankų finansavimo procesą. Tačiau „SME Bank“ kreditavimo vadovas Marius Bačianskas pabrėžia, kad rinkoje sparčiai daugėja naujų sprendimų, leidžiančių investuoti į energetinį efektyvumą neįkeičiant papildomo  nekilnojamojo turto.

„Energetinis efektyvumas SVV įmonėms jau nebėra tik madingas tvarumo ženklelis – šiandien tai tiesioginis finansinio stabilumo ir kainų rizikos valdymo instrumentas. Įdiegusios hibridines sistemas su energijos kaupikliais, įmonės iš pasyvių biržos kainų įkaičių tampa aktyviomis rinkos dalyvėmis. Kad šis virsmas įvyktų, specialiai tam sukurti garantijų instrumentai sėkmingai atstoja tradicinį nekilnojamojo turto užstatą“, – sako M. Bačianskas.

Laukimas kainuoja brangiai

Atsinaujinančios energetikos rinka Lietuvoje išgyvena kokybinį šuolį, ir verslui nebeužtenka tiesiog įsirengti saulės elektrinę. Elektros rinkos dinamika ir tinklo pralaidumo ribojimai šiandien reikalauja išmanių hibridinių sistemų su baterijų energijos kaupimo sprendimais. Sparčiai auganti saulės generacija, kurios savaitiniai rekordai šalyje jau pasiekia 69 GWh ir saulėtomis dienomis piko metu patenkina visą šalies elektro energijos poreikį, stipriai spaudžia kainas žemyn dienos metu, tačiau kartu sukelia ekstremalią kainų poliarizaciją. Tikrasis iššūkis verslui šiandien yra ne vidutinė elektros kaina, o neprognozuojami jos svyravimai paros bėgyje – pavyzdžiui, pavasarį kaina biržoje gali svyruoti nuo kelių eurų iki daugiau nei 130 Eur/MWh.

Įmonėms, veikiančioms įprastu darbo grafiku, tokie svyravimai tampa sunkiai prognozuojama finansine našta, todėl baterijų technologijos tampa ilgalaikiu kainų rizikos draudimu. Jos suteikia galimybę vykdyti kainų arbitražą, kai įmonė sukaupia energiją pigiausiomis valandomis arba iš nuosavo saulės parko, o naudoja ją brangiausio piko metu.

Kartu šie įrenginiai užtikrina veiklos tęstinumą ir veikia kaip nepertraukiamo maitinimo sistema, apsauganti gamybines linijas nuo trumpalaikių tinklo trikdžių, galinčių atnešti tūkstantinius nuostolius dėl sugadintų žaliavų ar prastovų. Be to, verslas sutaupo infrastruktūros kaštus, nes kaupiklių sistema leidžia padidinti turimą galią ar išlyginti tinklo pikus be brangios ir ilgai trunkančios fizinio ESO įvado rekonstrukcijos. Vidutiniškai SVV įmonių elektros sąnaudos sudaro apie 8–15 proc. visų veiklos išlaidų, o gamybiniame sektoriuje šis rodiklis gali pasiekti net 20–30 proc. Suvaldžius šią dalį, įmonė įgyja tiesioginį konkurencinį pranašumą.

Kaip pasiruošti finansavimui

Siekdami greitai gauti finansavimą ir išvengti biurokratinių kliūčių, įmonių vadovai turi suprasti, kaip rizikos vertintojai analizuoja žaliąsias paraiškas. Bankas išskiria keturis esminius kriterijus, užtikrinančius, kad projektas būtų finansuojamas:

1. Stabilūs ir prognozuojami pinigų srautai. Aiškus verslo modelis, kurį pagrindžia ilgalaikės sutartys arba realios energetinių kaštų sutaupymo prognozės, tiesiogiai dengiančios paskolos įmokas.
2. Techninis pasirengimas. Projektas privalo turėti užtikrintą prisijungimą prie tinklų, galiojančius leidimus ir patikimo tiekėjo technologijas su ilgalaikėmis garantijomis.
3. Realistiškas rizikos valdymas. Konservatyvios finansinės prognozės, kurios parodytų įmonės gebėjimą grąžinti paskolą net ir patiriant rinkos sukrėtimus.
4. Verslo planas, finansinės ataskaitos ir techniniai sertifikatai turi būti paruošti dar prieš kreipiantis į banką.

Garantija – finansavimo palengvinimas 

Didžiausias SVV stabdis investuojant į energetinį efektyvumą išlieka laisvų lėšų trūkumas ir reikalavimas įkeisti papildomą nekilnojamąjį turtą (NT). Bendradarbiaudamas su Europos investicijų fondu (EIF), „SME Bank“ siūlo specialų žaliųjų projektų finansavimą, kuris šį barjerą visiškai panaikina. Toks garantijų modelis leidžia bankui pasiūlyti iki 6 mln. eurų siekiančias paskolas, reikalaujant minimalaus – tik nuo 20 proc. – įmonės nuosavo indėlio. Kadangi paskolos terminas gali siekti iki 10 metų, periodines įmokas įmanoma dengti tiesiogiai iš sutaupomų energetinių kaštų, o pagrindiniu užstatu tampa pati įsigyjama įranga.

Šių finansavimo įrankių naudą iliustruoja realūs įgyvendinti projektai. Pavyzdžiui, „SME Bank“ finansavo didesnės apimties projektą, kai bendra investicija sudarė per 7,57 mln. eurų, ir bankas suteikė 80 proc. finansavimą devynerių metų terminui. Mažesnės apimties 800 tūkst. eurų vertės investicijoje vystytojas dalyvavo su 30 proc. nuosavo kapitalo dalimi, o bankas finansavo likusius 70 proc. penkerių metų terminui.

Bankas kaip SVV konsultantas

Daugelis verslininkų vis dar baiminasi, kad paraiškos su tarptautinėmis garantijomis atneš ilgus mėnesius popierizmo. Vis dėlto realybėje visą komunikaciją su fondais prisiima pats bankas, kuris veikia kaip patarėjas ir padeda suformuoti naudingiausią garantijų krepšelį. Siekiant maksimalaus operatyvumo, rinkoje sėkmingai naikinamas tradicinis biurokratinis trikampis tarp rangovo, projektuotojo ir banko. Apjungus inžinerinę partnerių kompetenciją ir skaitmeninę bankininkystę, verslas vienoje vietoje gauna vientisą paslaugą – nuo energetinio audito iki galutinio finansavimo. Energetinė transformacija šiandien yra ne tik tvari, bet ir techniškai paprasta įgyvendinti.

Tekstas publikuotas 2026 m. liepos 22 d. „Verslo žinių“ rubrikoje „Verslo tribūna: verslo sprendimai – ekspertų įžvalgos verslui“.