Lietuvoje veikia dvi dešimtys bankų, tačiau smulkus ir vidutinis verslas dažnai lieka prie vieno finansų partnerio tiek iš įpročio, tiek ir manydamas, kad visur tas pats. Praktikoje tai reiškia prarastas galimybes – silpnesnę derybinę galią, brangesnes paskolas ar nepastebėtas alternatyvas.

Anot D. Bansevičienės, tai nutinka ir dėl to, kad SVV įmonės nesinaudoja finansavimo instrumentais, nežino apie nacionalinio plėtros banko ILTE ar Europos investicinio fondo garantijas, kurios leidžia bankuose skolintis lengviau, arba apskritai neplanuoja pinigų srautų. Vietoje to sprendimai priimami pagal tai, kas sąskaitoje šiandien.

Kita klaida – kainodara, pastebi pašnekovė: „Kaina nustatoma pagal konkurentus, o ne pagal realias sąnaudas“.

Tai reiškia, kad verslas gali dirbti su per maža marža ar net nuostolingai, pats to iki galo neįvertindamas.

Tuo metu galimybės finansų rinkoje šiandien tikrai didelės, ji pasikeitusi iš esmės – sąskaitą galima atsidaryti per dieną, finansavimo sprendimą gauti per 24 valandas, o kai kurie bankai moka palūkanas už sąskaitos likutį jo neįšaldant. Be to, skirtingi žaidėjai specializuojasi skirtingose srityse, todėl turėti reikalų ne su viena finansų įstaiga yra racionalus sprendimas.

„Antras bankas nėra biurokratija – tai saugumo ir derybų įrankis“, – neabejoja D. Bansevičienė. Klausykite plačiau „Verslo tribūnos“ pokalbyje su „SME Bank“ komercijos vadove.