Siekdamas supaprastinti kredito rizikos vertinimą ir pagerinti smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) finansavimo galimybes, lietuviško kapitalo neobankas „SME Bank“ teiks finansavimą įmonėms vertindamas jų mokėjimų informaciją.

Siekdamas padėti spręsti vieną opiausių SVV problemų – finansavimo trūkumą – „SME Bank“ pradeda taikyti paprastesnį kredito rizikos vertinimą įmonėms, norinčioms gauti finansavimą.

„Įprastai tradiciniai bankai įmonei suteikia paskolą tik turint ne mažiau nei dvejų metų stabilius finansinius rodiklius. Vertinant šių dienų įmonių vystymąsi ir ekonominę raidą, dauguma turinčių potencialą augti įmonių be papildomų investicijų į verslą gali ir nesulaukti dvejų metų. Naujai įsikūrusiai įmonei, kuri neturi bent vienerių metų veiklos istorijos beveik neįmanoma gauti taip reikalingo finansavimo verslo plėtrai ar augimui“, – pasakoja Paulius Jauga, „SME Bank“ Verslo klientų departamento vadovas.

Atsižvelgdamas į tai, „SME Bank“ sukūrė savo klientų vertinimo algoritmą, kuris padeda įvertinti kredito riziką remiantis „SME Bank“ esančios sąskaitos apyvartos informacija.

„Sąskaitos apyvarta indikuoja apie įmonės pardavimus, jų stabilumą ir svyravimus, pardavimų diversifikaciją Tad remiantis sąskaitos operacijų duomenimis finansavimas įmonei tampa prieinamas ir neturint ilgesnės veiklos istorijos“, – aiškina P. Jauga.

Lietuvos SVV paskolų prašymai atmetami dažniausiai

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal atmetamų SVV paskolų prašymų dalį. Europos Komisijos 2021 m. duomenimis, Lietuvoje yra atmetama 29 proc. SVV paskolų prašymų, o visoje ES – vos 7 proc.  Visą norimą paskolos sumą Lietuvoje gauna tik ketvirtadalis įmonių – gerokai mažiau už ES vidurkį, kuris siekia 71 proc.

„SVV Lietuvoje sudaro daugiau nei 99 proc. visų įmonių, tad jo klestėjimas kuria didelę pridėtinę vertę valstybei. Visgi šioms įmonėms kur kas sunkiau gauti finansavimą nei stambioms. Joms dažnai trūksta žinių įsivertinant finansavimo poreikį ar pildant paraiškas bei pateikiant dokumentus. Taip pat SVV taikomi per aukšti užstato reikalavimai. Ir nors valstybės taikomų priemonių įvairovė pakankamai didelė, panašu, kad jų neužtenka, nes problema vis dar išlieka labai gaji“, – teigia P. Jauga.

P. Jauga priduria, kad siekdamos gauti finansavimą, daugelis SVV įmonių kreipiasi tik į vieną ar du bankus ir neišbando kitų alternatyvų. Pasak jo, alternatyvūs finansuotojai ir neobankai lanksčiau vertina įmones ir jų skolinimosi galimybes bei turi įvairesnių finansavimo įrankių.

„Taip pat šiuo metu SVV finansavimo situaciją turėtų pakeisti ir Lietuvos finansavimo įstaigoms skirtos Europos investicinio fondo (EIF) garantijos. Šios padeda SVV gauti finansavimą lengvesnėmis sąlygomis. LB 2021 m. spalio mėn. atliktos apklausos duomenimis, EIF garantijomis paremtą finansavimą gavo net 66 proc. prašiusių įmonių. Mūsų atveju, vos per mėnesį pagal EIF priemonę paskolinome 10 mln. eurų, o iš viso su EIF garantija galėsime suteikti 100 mln. eurų paskolų“, – sako P. Jauga.