Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje smulkusis ir vidutinis verslas susiduria su didėjančia sukčiavimo rizika. Atsparumas sukčiams – būtina finansinio raštingumo dalis kiekvienam verslui. Raginame pasirūpinti įmonės ir asmeninių duomenų bei lėšų saugumu ir visada išlikti budriems. Kibernetiniai užpuolikai dažnai manipuliuoja žmonių psichologija ir suvokimu, kuria situacijas, kurios atrodo kaip realios, kad išviliotų įmonės pinigus.

Patarimai, kurie padės atpažinti ir apsisaugoti nuo sukčiavimo: 

• Svarbu neskubėti, įsigilinti į gautą informaciją ir prieš imantis veiksmų gerai ją apgalvoti. 

• Niekada neatskleiskite savo asmeninių ir įmonės mokėjimo priemonių duomenų nepažįstamiems ar nepatikimiems asmenims. 

• Nesiųskite jautrių asmeninių dokumentų ar informacijos.  

• Nesusiviliokite neaiškiomis „pelningomis“ investavimo galimybėmis ir neleiskite įmonės ar savo banko sąskaita naudotis kitiems asmenims. 

• Nuolat tikrinkite įmonės ir savo banko sąskaitą praneškite savo bankui apie bet kokius galimai joje atliktus įtartinus veiksmus. 

• Jūsų bankas niekuomet telefonu ar el. paštu neprašys konfidencialios informacijos, pavyzdžiui, prisijungimo prie jūsų banko sąskaitos duomenų. 

• Jei manote, kad perdavėte savo sąskaitos duomenis nusikaltėliui, nedelsdami susisiekite su savo banku. 

• Visada praneškite policijai apie bet kokį įtariamą sukčiavimą, net jei netapote jo auka. 

Sukčiavimo būdai, kuriuos naudoja nusikaltėliai, norėdami išvilioti įmonės pinigus: 

• Sukčiavimas apsimetant įmonės vadovybe 

Nusikaltėliai skambina telefonu ar siunčia el. laiškus apsimesdami įmonės aukšto lygio vadovu – generaliniu direktoriumi ar finansų vadovu – ir reikalauja skubiai atlikti mokėjimą. Paprastai kalbama apie keblią situaciją, reikalaujama nepaisyti įprastos įmonės mokėjimų tvarkos. 

• Sukčiavimas susijęs su netikromis sąskaitomis faktūromis 

Į įmonės darbuotoją kreipiasi asmuo, apsimetantis tiekėjo, paslaugų teikėjo, kreditoriaus atstovu ir prašo pakeisti sąskaitų faktūrų apmokėjimo duomenis, pavyzdžiui, gavėjo banko sąskaitos numerį. 

• Apgaulingi elektroniniai laiškai, SMS žinutės, telefono skambučiai iš banko

Tai vienas iš duomenų vagystės būdų, kuriuo siekiama iš gavėjo išgauti įmonės, asmeninę, finansų ir saugos informaciją. Šie laiškai ir žinutės gali atrodyti kaip tikra korespondencija iš banko. Sukčiai kopijuoja banko logotipą, maketą ir stilių, SMS žinutės siuntėju gali būti nurodomas bankas, skambindami apsimeta banko darbuotoju. Nusikaltėliai paprastai skubina atskleisti konfidencialius duomenis, patikrinti, atnaujinti ar pakartotinai aktyvuoti įmonės sąskaitą, paspausti ant siunčiamos nuorodos.

• Apgaulingos bankų svetainės

Melaginguose laiškuose ar žinutėse siunčiamos nuorodos į netikrą banko svetainę, kur prašoma atskleisti įmonės ar asmeninę finansinę informaciją. Melaginga banko interneto svetainė gali atrodyti beveik tokia pati, kaip ir tikrų bankų. Dažnai naudojami ekrane iškylantis naujas langas, kuriame prašoma suvesti internetinės bankininkystės duomenis. Tikri bankai tokių langų nenaudoja.

• Sukčiavimas susijęs su investavimu

Sukčiai paprastai susisiekia telefonu ir siūlo esą pelningas investavimo galimybes, tokias kaip investavimas į kriptovaliutas, vertybinius popierius, žemės sklypus užsienyje ir pan. Žadama greita ir garantuota grąža, skubinama pervesti pinigus, esą pasiūlymas galioja tik asmeniškai jums ir tik ribotą laiką.

Jei įtariate, kad pakliuvote į sukčių pinkles:

• Nutraukite bet kokį bendravimą su sukčiais;
• Nedelsdami susiekite su mumis telefonu: +370 601 88888 arba kreipkitės el. paštu [email protected].
• Informuokite policiją tel. 112.

Daugiau informacijos, kaip apsaugoti verslą nuo sukčių, rasite Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos interneto svetainėse.