Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių vadovams dažnai tenka būti multiinstrumentalistais, vienu metu sprendžiančiais platų verslo klausimų spektrą. Vis dėlto, atėjus laikui plėstis ir gauti finansavimą iš banko, vien universalumo nepakanka. Marius Bačianskas, „SME Bank“ kreditavimo vadovas, pataria, kokie iš anksto atlikti namų darbai padės lengviau ir paprasčiau susitarti su banku dėl finansavimo.

„Bankas į verslą žiūri ne tik per skaičių lenteles, bet per pasitikėjimo prizmę. SVV įmonės namų darbai – laiku ir kokybiškai pateikti apskaitos duomenys, gilus savo verslo finansinių rodiklių supratimas ir aiški strategija – yra tie pamatai, ant kurių statome abipusiai naudingą partnerystę“, – sako M. Bačianskas.

Pasak jo, laiku pateikti kokybiškai parengtas finansines ataskaitas yra ne tik prievolė valstybei. Bankui tai pagrindinis rodiklis, kaip jūs valdote savo verslą. Bankas atkreips dėmesį į tai, kaip operatyviai gaunate apskaitos duomenis. Jei balandžio mėnesį vis dar nežinote sausio rezultatų, bankui tai signalizuoja apie kontrolės trūkumą. Patarimas – siekite matyti praėjusio mėnesio apskaitos rezultatus iki kito mėnesio 15 dienos.

Apskaita privalo būti skaidri – bandymas dirbtinai mažinti pelną siekiant mokėti mažiau mokesčių yra tiesiausias kelias į neigiamą banko atsakymą. Bankas vertina SVV įmonės pajėgumą grąžinti paskolą pagal oficialius skaičius.

Ekspertas pataria atskirti pinigines: įmonės sąskaita nėra vadovo asmeninė kortelė. Griežta takoskyra tarp asmeninių ir įmonės lėšų yra pirmasis brandaus verslo požymis.

„SVV vadovui nebūtina turėti finansų diplomo, bet privalote suprasti tris pagrindinius verslo finansų rodiklius“, – primena banko kreditavimo vadovas.

Pasak M. Bačiansko, trys pagrindiniai verslo finansų rodikliai yra pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization, EBITDA), likvidumo rodikliai ir maržos. 

Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) yra esminis rodiklis, rodantis pinigų srautus iš pagrindinės veiklos. Bankai visuomet vertina skolos aptarnavimo rodiklį (angl. Debt Service Coverage Ratio, DSCR), t.y. EBITDA ir metinį skolos įmokų sumos santykį. Kuo didesnis šis rodiklis, tuo mažesnė rizika, kad skolininkas vėluos grąžinti kreditą. Jei šis rodiklis mažesnis nei 1, tai reiškia, kad įmonė uždirba mažiau, nei reikia finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Tai rodo neigiamą pinigų srautą ir finansinius sunkumus.

Likvidumo rodikliai rodo įmonės gebėjimą laiku įvykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus (apmokėti sąskaitas, algas, trumpalaikes paskolas) naudojant turimą trumpalaikį turtą. Šie rodikliai apskaičiuojami lyginant balanse nurodytas trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų reikšmes.

Maržos rodo įmonės veiklos efektyvumą ir pelningumą, t. y. kokia dalis pajamų lieka padengus tam tikras išlaidas. Bankams, vertinantiems SVV paraiškas, maržos yra kritinis rodiklis, rodantis įmonės sveikatą ir gebėjimą uždirbti lėšas paskoloms grąžinti. 

Strateginis planavimas

Bačianskas primena, kad bankas neskolina bendroms reikmėms ir prašys pagrįsti tikslinį lėšų poreikį. Kitaip tariant, nepakanka pasakyti, kad reikia apyvartinių lėšų, reikia konkrečių argumentų ir faktų. Pavyzdžiui, perkame žaliavas, nes pasirašėme sutartį su nauju klientu, kuris per pusmetį apyvartą augins 5%. 

Banko atstovo teigimu, geras vadovas turi turėti ir planą B. „Ką darysite, jei žaliavos pabrangs ar pristatymo kaštai pakils daugiau nei planuota? Kaip tai paveiks įmonės rezultatus ir galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus? Galiausiai turėkite išsamią rinkos analizę. Turite aiškiai suprasti kokią poziciją užimate rinkoje ir kuo konkuruojate. Strategija be rinkos analizės bankui atrodo kaip spekuliacija, o ne verslo planas“, – sako M. Bačianskas.

Kaip sustiprinti SVV finansinį raštingumą

Sustiprinti finansinį raštingumą galima pasitelkus į pagalbą savo buhalterį. M. Bačianskas siūlo buhalterį traktuoti ne tik kaip žmogų, kuris pateikia deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, o paversti jį konsultantu. „Skirkite 1 valandą per mėnesį ne tik skaičiams patvirtinti, bet ir klausimams buhalteriui: „Kodėl mūsų savikaina šį mėnesį pakilo?“, „Koks mūsų lūžio ar nenuostolingumo taškas?“

Paprašykite buhalterio sukurti paprastą „Excel“ lentelę, vadinamąją švieslentę, kurioje matytumėte tik 3–5 jums svarbiausius rodiklius, pavyzdžiui, pinigų likutį, EBITDA ir debitoriniusi įsiskolinimus, t.y. pinigų sumą, kurią įmonei už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas skolingi pirkėjai.

Pasinaudokite tiksliniais kursais ar mokymais. Lietuvoje tokios organizacijos kaip „Inovacijų agentūra“ ar verslo klubai dažnai rengia nemokamus arba pigius mokymus SVV vadovams apie finansų valdymą ir ruošimąsi investicijoms.

Naudokite šiuolaikines apskaitos programas, kurios siūlo vizualias ataskaitas. Matyti pinigų srautų kreivę vizualiai yra kur kas lengviau nei analizuoti pilką skaičių stulpelį. Išmokite naudotis paprastais finansinio modeliavimo šablonais, kurie leidžia įvesti kintamuosius, pavyzdžiui, kas bus, jei degalų sąnaudos kils 20 proc. ir iš karto pamatyti įtaką pelnui.

„Konsultuokitės su banko vadybininku dar prieš pateikdami finansavimo paraišką. Kreditavimo vadybininkas gali nurodyti silpnąsias jūsų finansų vietas, kurias spėsite pataisyti“, – pataria M. Bačianskas.